Nuo pat xenon žibintų naudojimo pradžios jie buvo tobulinami, buvo bandoma lemputes daryti kaip įmanoma mažesnio dydžio ir didinti jų efektyvumą. Kalbant apie efektyvumą reiktų paminėti jog xenon šviesos šaltiniai nuo pat jų atsiradimo pradžios domino daugelio sričių specialistus kaip itin aukšto naudingumo koeficiento šviesos šaltinis. Lyginant su dienos šviesos ar kaitrinėmis lempomis xenon žibintai pasižymėjo didesniu šviesos srautu naudojant tą patį energijos kiekį, be to didžioji dalis šios lemputės spinduliuotės būdavo matomame spektre (matoma šviesa) kai tuo tarpu kaitrinės lemputės didžiają dalį energijos paverčia išspinduliuojama šiluma. Vienintelis daug rūpesčių seniau kėlęs dalykas kuris stabdė xenon lempučių paplitimą buvo būtina sistemos dalis – balastas. Tik šiais laikais xenon balastai yra pakankamai mažų matmenų ir nereikalauja daug vietos jų montavimui, balastai yra butina xenon šviesos sistemos dalis be kurios xenon lemputės negali degti.

Automobilių pramonėje xenon žibintams ledus pralaužė kompanija BMW kai 1991′ais metais savo klientams perkantiems 7′os klasės modelius kaip papildomą įrangą pradėjo siūlyti xenon žibintų sistemą. Tai buvo pirmas kartas istorijoje kai xenon lemputės buvo pradėtos montuoti į automobilio žibintus. Tiesa minėti pirmieji BMW xenon žibintai turėjo nekeičiamą D1 tipo lemputę (sugedus buvo keičiamas visas žibintas). Reiktų pabrėžti ir tai jog šių lempučių balasai kurie be abejo buvo pirmieji automobiliniai xenon balastai istorijoje buvo standartinės statybinės plytos dydžio. Pirmas JAV gaminamas automobilis kuriame buvo pradėtos montuoti xenon lemputės buvo 1996-1998 metų laidos Lincoln Mark VIII.

Lemputės veikimo principas iki šiol nėra pasikeitęs ir labai paprastas:

• Uždegimas – aukštos įtampos balastas paduoda aukštos įtampos srovės impulsus į lemputės degimo kamera per elektrodą ko pasekoje matomas mirktelėjimas lemputėje. Mirktelėjimo metu tarp elektrodų įsiplieskia kibirkštis (panašiai kaip vidaus degimo variklių žvakėse) kuri sujonizuoja xenono dujas taip sukurdamos ploną dujų pluoštelį laidų elektros srovei tarp dvieju lempos elektrodų.
• Pradinis etapas – atsiradus minėtam jonizuotų dujų pluošteliui balastas tiekdamas padidintą aukštos įtampos srovę pastoviai, o ne impulsais suformuoja elektros srovės išlydį tarp elektrodų. Šioje fazėje lemputės degimo kameroje staigiai kyla dujų temperatūra, pradeda garuoti metalo amalgama arba metalų druskos (priklausomai nuo lemputės konstrukcijos) ir pasiekus pilną dujų jonizavimą dingsta varža buvusi tarp elektrodų silpnai jonizuotose dujose, dingus varžai tai fiksuoja balasto elektronika ir perjungia jį į pastovaus išlydžio režimą.
• Pastovaus išlydžio režimas – visa metalo amalgama arba metalų druskos garų pavidalu maišosi su xenono dujomis, išlydžio lankas normalizuojasi ir įgyja pastovią kiek tai įmanoma formą, balastas tiekia tiek aukštos įtampos srovės kiek reikia lemputei šviesti tolygiai nemirksint ir ne daugiau. Lemputė pradeda spinduliuoti tolygią šviesą.

Šiam momentui pasaulyje yra daug įvairių xenon lempučių tipų, labiausiai žinomi standartiniai lempučių formatai yra šie: D1S, D1R, D2S, D2R, D3S, D3R, D4S, ir D4R (tai yra tikros xenon lemputės, visi formatai H1, H2, H7 ir t.t. buvo sukonstruoti halogeno lemputėms ir iš principo nelabai tinka xenon šviesos šaltiniams). Visos ksenoninės lemputės H1, H2 ir kituose panašiuose formatuose yra azijos gamintojų bandymas pateikti pigias xenon sistemas visiems tame tarpe ir seniems automobiliams kurių žibintai nėra pilnai pritaikyti xenon tipo šviesos šaltiniams.

Pradžioje xenon lemputės buvo naudojamos tik artimųjų šviesų žibintams, vėliau atsirado BiXenon sistemos įgalinančios xenon šviesos šaltinius naudoti tiek artimųjų tiek tolimųjų šviesų žibintams. Šiais laikais daugumai automobilių gamintojai siūlo xenon žibintus kaip papildomą įrangą, prabangesniuose automobiliuose jie numatyti kaip bazinė įranga.

Pilna xenon žibintų sistema susideda iš šių komponentų:

1. Xenon lemputėms suprojektuoti žibintai (turintys aktyvų spindulio aukščio reguliavimo mechanizmą, spacialų reflektorių ir t.t.);
2. Xenon lemputėms suprojektuota optika (lešinė šviesos skleidimo sistema, skaidrus priekinis žibinto stiklas, neskaidrus bet projektuotas xenon žibintams stiklas su šviesą laužiančiais elementais ir t.t.);
3. Xenon lemputės (kokybiškos su UV spinduliuotę filtruojančiu stiklu);
4. Xenon lempučių balastai (kokybiški, nefonuojantys į bendrą el. grandinę);
5. Automobilio lygio/pasvyrimo į priekį ar galą daviklis (-iai);
6. Žibintų apiplovimo sistema;
7. BiXenon sistemose dar gali būti papildomas elementas tai elektromagnetinis lemputės pakėlimo mechanizmas;

Gamyklinės (OEM) xenoninių žibintų sistemos pildo visus šiuos reikalavimus, priešingu atveju automobilio žibintai neatitinka techninių reikalavimų galiojančių Lietuvoje ir Europoje. Šiuo metu Lietuvoje planuojama imtis priemonių kuriomis būtų pažabotas netaisyklingas ir iš principo nelegalus ksenoninių šviesos šaltinių naudojimas automobiliuose su tam nepritaikytais žibintais. Norintiems išvengti tokių nemalonumų kaip baudos ir pan. siūlome pasiieškoti ne OEM xenon sprendimų savo, kad ir senstelėjusiam automobiliui, plačiau apie tai parašysime artimiausiu metu.

Europietiškiems automobilių gamintojams xenon OEM sistemas ar jų komponentus dažniausia tiekia šie gamintojai: Bosch, Philips, Osram, Magneti Marelli ir t.t.

Dažniausiai pasitaikančios problemos perkant neaiškios kilmės “kinietiškus” ksenonus ir jų komplektus:

1. lempučių skirtumas – kai kurie gamintojai netestuoja lempučių gamyklose ir neparinkinėja porinių lempučių į komplektus kurių skleidžiama šviesa (intensyvumas ir spalva) būtų kaip įmanoma identiški, sumontavus tokias lemputes labai stipriai matosi spalvų ar skleidžiamos šviesos intensyvumo skirtumai.
2. liejimo brokas – blogai išlietas lemputės stiklas ar lemputės dujų kameros stiklas gali salygoti prastas lemputės optines savybes ir artefaktų buvimą skleidžiamoje šviesoje.
3. prasta stiklo kokybė – lemputės kurių pagrindinė kolba ir degimo kamera yra padarytos iš prastos kokybės stiklo į aplinką išspinduliuoja labai didelį kiekį UV (ultra violetinių) spindulių. Tokia šalutinė spinduliuotė gadina optinės sistemos komponentus (tamsėja arba darosi matiniai žibintų stiklai ir lęšiai. Atsilupa, išdega arba išblunka reflektorių atspindintis sluoksnis). Kokybiškos lemputės turėtų būti pagamintos iš stiklo sulaikančio UV spinduliuotę arba bent jau didžiąją jos dalį.
4. prastos kokybės elektrodai – jei ksenoninėse lemputėse elektrodai gaminami iš prastos kokybės metalo arba ne iš to metalo iš kurio turėtų būti gaminami lemputės savybės per trumpą laiką gali drąstiškai pablogėti. Veikiami itin aukštos temperatūros susidarančios darbinėje dujų kameroje blogos kokybės elektrodų paviršius pastoviai garuoja nugarindamas nemažą kiekį metalo, dėl to prastėja sukuriamo elektros lanko savybės be to metalo garai patekę į elektros lanką keičia lemputės skleidžiamos šviesos spalvą ir intensyvumą. Galiausiai tokia lemputė pradeda mirksėti dėl pernalyg degradavusių elektrodų ir atsiradusio metalizuoto paviršiaus per visą dujų kameros plotą.
5. blogi balastiniai blokeliai – kai kurie blokeliai nesugeba “uždegti” ksenoninių lempučių iš pirmo karto arba palaikyti normalaus vienodo srovės išlydžio.
6. nekokybiškos kaukės – kai kurios lemputės turi vadinamas “kaukes” kurios tam tikroje zonoje dengia šviesos šaltinį, tiesiog to reikalauja žibintų konstrukcija, pigios lemputės pakankamai greitai netenka kaukės dėl itin didelių temperatūrinių šuolių ir UV spinduliuotės kuri veikia kaukės dažus.
7. blogi pakelėjai – tenka girdėti apie “kinietiškus” biksenonus kurių elektromagnetai skirtingai pakelia lemputes tolimujų šviesų režime, tai salygoja prastą kelio apšvietimą.

Žemiau pateiktose fotografijose matosi projektuojamos šviesos skirtumas tarp tvarkingų ksenoninių lešinių žibintų (idealus variantas) ir tų kuriuose sumontuotos nekokybiškos kinietiškos lemputės su kolbos liejimo broku (kaip neturėtų būti):

Dėmesio: norėdami, kad žibintai gerai apšviestų kelią ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams pasirupinkite ir pačių žibintų technine būkle nes ne viskas priklauso nuo pačio šviesos šaltinio, tvarkingi halogeniniai žibintai švies tikrai geriau nei netvarkingi ksenoniniai. Atsakingai modifikuokite žibintus, atiminkite, kad ksenoninės lemputės geriausiai pasiteisina kai yra sumontuotos į xenonams pritaikytus žibintus. Montuodami ksenonus laikykitės visų atsargumo priemonių.

Nepaisant visų ginčų ir nuomonių kokios egzistuoja visame pasaulyje mes iškart galim pasakyti savo nuomonę. Geriausias iš minėtų šviesos šaltinių yra xenon tipo lemputės, bet(!) su sąlyga, kad šios lemputės yra montuojamos į joms suprojektuotus ir skirtus žibintus su specialiai xenono lemputėms pritaikyta optine sistema.

Prieš pateikiant nuobodžius faktus ir skaičius palyginimo lentelėje norime trumpai supažindinti jus su priežastimis dėl ko skiriasi minėti šviesos šaltiniai ir kodėl jiems būtinos skirtingos optinės sistemos. Visų pirma reiktų paminėti jog pats šviesos skleidimo taškas yra skirtingas minėtose lemputėse, halogeniniuose žibintuose mes turime statiškai įtvirtintą kaitinamą siūlą kuris visos lemputės ar žibinto atžvilgiu nė kiek nejuda, tuo tarpu xenon lemputėse dujų kameroje elektros srovės išlydis formuojantis šviesos spinduliavimo tašką yra dinamiškas ir pastoviai keičia savo poziciją bei forma darbinės dujų kameros ribose kas sąlygoja poreikį kiek kitokiai žibintų optikai.

Be to ksenoninių lempučių skleidžiama šviesa yra labiau monochromatinė, didesnio intensyvumo ir be abejo kontrasto, todėl kiek daugiau akina ir erzina akis nei halogeninių lempučių šviesa. Vėlgi šios savybės yra naudingos apšviečiant kelią, bet reikalauja specialios kontrukcijos žibintų optikos, kad nebūtų akinami kiti eismo dalyviai. Kitas pakankamai rimtas ksenoninių šviesos šaltinių neigiamas bruožas yra jų užsidegimo laikas nuo įjungimo momento. Įprasti automobiliniai ksenoniniai žibintai tik praėjus 2-4 sekundėms nuo jų įjungimo momento pradda skleisti reikiamos spalvos ir intensyvumo šviesą. Be abejo pats didžiausias ksenoninių sistemų minusas visais laikais buvo kaina, bet šiais laikais pilną komplektą (lemputės ir balastai) galima įsigyti vos už kelis šimtus litų, o instaliacija yra paprasta ir nereikalauja įpatingų žinių, užtenka laikytis saugumo instrukcijų nes ksenoninių lempučių balastai generuoja aukštos įtampos srovę.

Savybės	Halogeniniai žibintai	Ksenoniniai žibintai
Elektros energijos suvartojimas vatais (W)	55-100	35-50
Šviesos srautas liumenais (lm)	500-700	2300-2500
Šviesos temperatūrinis diapazonas kelvinais (K)	3000-3500	4300-30000
Efektyvios darbo valandos (h)	250-500	2500-4000
Užsidegimo laikas sekundėmis (s)	0,5-1	1-4

Yra paskaičiuota, kad viena ksenoninė lemputė naudojama vidutiniame automobilyje vietoj vienos halogeninės lemputės naudoja elektros mažiau tiek, kad į aplinką yra išmetama vidutiniškai 1,4g/km mažiau anglies dvideginio, taigi ksenoninės lemputės minimaliai, bet visgi taupo degalus ir tausoja aplinką.

Šiuo metu populiariausias Bi-Xenon sistemos realizavimas yra pakankamai paprastas bet labai efektyvus – šioje sistemoje yra naudojama tik viena lemputė tiek artimoms, tiek tolimoms šviesoms (viena lemputė vienam žibintui). Žibintas taip sukonstruotas, kad galėtų pakelti reikiamu momentu lemputę žibinto optikos atžvilgiu. Taigi lemputė šviesdama standartiniame aukštyje projektuoja artimųjų šviesų šviesą, bet perjungus žibintus į tolimųjų šviesų režimą yra pakeliamos abiejų žibintų ksenon lemputės ir projektuojamos tolimosios šviesos.

Be abejo buvo ir kitokių sprendimų su dviem lemputėm vienam žibintui, lemputės pasukimu (ant lemputės specialiais dažais yra užpiešta kaukė ribojanti šviesos srautą, pasukus lempute pora laipsnių aplink jos ašį atveriamas pilnai matomas šviesos šaltinis). Taip pat egzistuoja sistemos su dviejų kamerų xenon lemputėmis, bet visgi didžiausią pasisekimą ir pritaikymą turi bixenon sistemos su pekeliamomis lemputėmis. Pakelimo mechanizmas yra įmontuotas į lemputės pagrindą, taigi lemputė montuojama kartu su pakėlimo mechanizmu į žibintą. Tokia sistema neturi pastebimo vėlavimo perjungiant žibintus iš vieno režimo į kitą.

UV spinduliai ypač jei jų srautas yra intensyvus ir pakankamai ilgai trunkantis gali stipriai įtakoti ilgesniame laikotarpyje žibintų skleidžiamos šviesos kokybę. UV spinduliuotė gali gadinti reflektorius pažeisdama jų šviesą atspindintį paviršių, taip pat kai kurių žibintų lešiai gali patamsėti arba tapti neskaidrūs taip blogindami išspinduliuojamos iš žibinto šviesos pluošta. Žemiau pateiktose fotografijose galite pamatyti skirtuma tarp UV spinduliuotės pažeisto pusiau skaidraus stiklo/plastiko ir jo versijos po restauracijos kurios metu buvo gražintas skaidrumas ir pradinės stiklo/plastiko savybės.

Norintiems išvengti tokių problemų rekomenduotumėme pirkti lemputes kurių kokybe jau yra įsitikinta ar žinomų gamintojų gamintojų lemputes. Tai pat REKOMENDUOJAME vengti ekstremalių xenon lempučių versijų su spalvine temperatūra viršija 8000K, nekalbant jau apie retai pasitaikančius, bet visgi pasitaikančius komplektus su 30000K spalvine temperatūra.

Racionaliausia ir saugiausia yra rinktis 3000K – 8000K diapazono spalvinės temperatūros xenon lemputes, jos ne tik duoda didžiausią matomos šviesos srautą, bet ir generuoja mažiau UV spinduliuotės.

Kai xenon lemputė pradeda mirksėti kaip fotoblykstės lemputė tai reiškia, kad viena iš būtinų salygų normaliam lemputės darbui nėra iki galo įvykdoma. Norint išgauti nenutrukstamą išlydį ksenoninėje lemputėje yra būtini šie dalykai:

• Sandari ir pripildyta ksenono dujų lemputės dujų kamera;
• Elektrodai atvesti į lemputės dujų kamera tarpusavyje nesiliečia, bet ir nėra per toli vienas nuo kito;
• Dujų kameros sienelės nėra pasidengusios metaline plėvele kaip tai būdinga pasenusiems/atidirbusiems ksenonams;
• Balastas aptarnaujantis lemputę sugeba pateikti reikiamą srovę tiek sužadinimo stadijoje tiek išlydžio metu;
• Laidai ksenoninių žibintų sistemoje yra nepažeisti;
• Lemputės ir balastai suderinami tarpusavyje;
• Balastai gauna pakankamą maitinimą iš automobilio elektros grandinės;
• Lemputė ir balastai dirba aplinkoje kur drėgmė, temperatūra ir kiti veiksniai atitinka nurodytas darbines sąlygas;
• Ir t.t.

Dažniausiai mirksėjimo priežastis yra artėjanti lemputės “mirtis”, dėl aukštų temperatūrų garuojantis metalas nuo elektrodų sėda ant dujų kameros sienelių tapdamas laidžiu paviršiumi tarp elektrodų (normaliomis sąlygomis visa srovė patenkanti per elektrodus turėtų tekėti sužadintomis ksenono dujomis pasiekusiomis plazmos jonizuotą būseną) ko pasekoje balastas nesugeba sužadinti dujų plazminės jonizuotos būsenos nes dalis srovės nukeliauja dujų kameros sienelėmis vietoj to, kad pakaitintų ir sužadintų ksenono dujas. Mes matome tik trumpą mirktelėjimą kai balastas bando sužadinti dujas, bet to nepavyksta padaryti ir balastas bando lempute įžiebti toliau, kadangi sąlygų to padaryti nėra mes matome tik mirksinčią lemputę. Jei tokiai lemputei ir pavyksta įsižiebti ji dažniausiai šviečia blankia rožine spalva, tai dar vienas požymis, kad lemputė yra netinkama naudoti, BET! jei lemputei įsižiebus ji šviečia normaliai problema gali būti balastuose ar laiduose/maitinime.

Taigi ir balasto gedimas ar kitos sąlygos gali priversti lemputę mirksėti. Galite pats pabandyti sukeisti vietomis lemputes norėdamas išsiaiškinti kur ištiesų yra gedimas jei tai pasireiškia tik ant vieno žibinto. Jei tai vyksta su abiem lemputėm tai gali būti balastų maitinimo problema arba tiesiog “miršta” abi lemputės, o gal net abu balastai. Tokias problemas rekomenduotumėme spręsti su autoelektrikais nes kalba eina apie aukštas įtampas pavojingas sveikatai ir gyvybei.